Monist Palangos gidas

2023 metais pasaulyje buvo 25 milijonai padelio žaidėjų, ar jūs – vienas jų? Jei atsakymas teigiamas, rezervuokite laiką arenoje prie pat Palangos. Jei labiau vertinate klasiką, žinokite, kad teniso ir badmintono gerbėjai taip pat susitinka šiame aikštyne.

Keliauti, kaip ir gyventi, reikia lengvai, tad mes rekomenduojame į pajūrį atsivežti tik būtiniausius dalykus. Mylimiausios kavinės vis tiek nesutalpintumėte automobilin, o ir nereikia, juk Palangoje savo atstovybę turi ir Vilniaus vieversių numylėtiniai „BREW. Specialty Coffee“.

Užkietėjusių palangistų lagaminuose visais metų laikais galima aptikti vieną puošnesnį rūbų komplektą. Jie gerai žino, kad net jei didmiestyje koks nors spektaklis ar koncertas absoliučiai išparduotas, nemažai šansų jį aplankyti Palangoje. Be to, visus metus veikianti koncertų salė savo akustika ir kitais sprendimais lenkia ne vieną erdvę kitur Lietuvoje.

Jei pirmuoju Palangos burmistru nebūtų išrinktas išmintingasis aušrininkas Jonas Šliūpas, kažin ar šiandien šiame kurorte skirtume pasimatymus sau. Buvusioje burmistro viloje veikiantis Lietuvos nacionalinio muziejaus skyrius vilioja bet kokio amžiaus atostogautojus, kuriuos pasitinka Miglės Anušauskaitės komiksai. Estetikos geidžiančiai akiai patiks po kapitalinio atnaujinimo čia įkurdinti ikoniškieji Kazio Varnelio opartiniai kūriniai ir daug sielą šildančios tekstilės.

Apsilankymas šiuose rūmuose išties turtina sielą. Ji tiesiog švyti žvelgiant į milijonus metų gamtos kurtą auksaspalvį meną. O tai, ką iš gintaro gali sukurti žmogaus rankos, stulbina ir įkvepia. Nuo aukščiausio juvelyrikos pilotažo iki tokių netikėtų akcentų kaip… traktorius. Čia lengva pamiršti laiką – traukia edukacijos, kino ekranas, o ir prancūziško stiliaus kavinaitėje gera prisėsti.

Skaitinėjant apie Palangą Tiškevičių pavardė išnyra gana dažnai. Tad verta skirti bent vieną dieną platesnei pažinčiai su šia kurortui nusipelniusia didikų gimine. „Grafų pėdomis“ – būtent taip vadinasi vienas iš trijų kompanijos „Train your brain“ orientacinių maršrutų Palangoje. O gal šiandienos nuotaikai labiau tiks „Jodo bomba“ ar „Birutės mįslės“? Užuominomis, intrigomis ir atradimams palankiu tempu bus pasirūpinta, o jūs nepamirškite kavos, arbatos ir kompanijos.

10 tūkst. žingsnių per dieną – visiems gerai žinoma rekomendacija. Eiti su tikslu ar be jo, klausantis muzikos ar vėjo, vienam ar su šeimyna… tiesiog eiti Palangoje – visuomet gera mintis. O jei nebeįsivaizduojate, kaip paįvairinti maršrutą, įsijunkite programėlę #walk15. Pasirinkę norimą temą, daugiau sužinosite apie kurorto tiltus ir tiltelius, gamtos ir kultūros objektus, žydų paveldą ir kt.

Nėra ko slėpti – išlipus iš gondolos sunku patikėti, kad ši patirtis truko vos dešimt minučių. Lėtai sukantis apžvalgos ratu laikas ištįsta, o neregėtais kampais atsiverianti jūra ir Palangos apylinkės nukelia į dokumentinį filmą, kurio operatorius esate jūs. Taip, taip, Palangos apžvalgos ratas veikia visais metų laikais.

Neogotikinė bažnyčia – daugelyje Lietuvos vietų sutinkamas objektas. Bet toli gražu ne į kiekvienos bokštą galima užlipti ir skvarbiu paukščio žvilgsniu aprėpti tai, kas po kojomis. Dar iki pradedant kopti į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštą stabtelėti priverčia šios šventovės lobynai, o kokio nuostabumo yra kurorto panorama, nulipę žemyn visiems papasakosite patys.

Pasakas galima ne tik skaityti, bet ir paliesti, į jas įsikabaroti, jose žaisti ir, žinoma, jų klausytis. Palangos pasakų parke atgyja daugeliui lietuvių kartų gerai žinomos istorijos ir jų herojai. Ir net jei kurorte šįkart esate visiškai vieni, trumpam vėl pasijusti vaiku – visuomet gera idėja.

Didelis stebuklas, kad Antano Mončio darbai čia, Palangoje, o ne kur nors Vilniuje ar Paryžiuje. Tai pastarajame žemaitis skulptorius išlavino savitą, giluminių tautinių kodų ir simbolizmo, egzotikos ir fantazijos vedamą braižą. Skulptoriaus suvaldyta materija išliko gyvybinga – galbūt dėl to muziejaus eksponatus ne tik galima, bet ir labai norisi liesti. Tiksliau, glostyti.

Net 140 futbolo aikščių galėtų tilpti Palangos botanikos parke, gerai žinomame ir Birutės vardu. Tiškevičių klestėjimo laikus menantis parkas – ne tik iš Europos botanikos sodų XIX a. atgabenti medžiai ir kasdien puoselėjami gėlynai, skulptūros ir Palangos gintaro muziejus, bet ir paplūdimys, oranžerija (puiki vieta supykus orams) bei kelios dešimtys rūšių paukščių ir kitų gyvūnų. O kur dar muzika! Visą vasarą nemokamus koncertus poilsiautojams rengia Palangos orkestras.

Čia gyvos baltų tradicijos, čia minimos ir senosios šventės. Aplankyti parką, kuriame slepiasi senųjų dievų panteonas, labirintas ir net Laimės šulinys, galima su įvairiomis intencijomis. Galbūt tiesiog dėl savarankiškų miško maudynių, o gal dėl gilesnių savasties paieškų? Žinia, gaubiant sutemoms gamtos šnabždesys girdimas geriau.

Daugybė legendų gaubia šią vietą – o jūs tikrai žinote, kad Birutė buvo kunigaikščio Kęstučio žmona ir Vytauto motina. Pastarasis Žemaitijoje paskleidė krikščionybę, tad jei šiame kalne iš tiesų veikė senovinė Saulės ir Mėnulio stebykla, ji išnyko ir užleido vietą koplyčiai. Pabandykite čia užsukti sutemus ir patys patikrinti, ką galėjo matyti mūsų protėviai.

Net jei visos pasaulio knygos telpa skaityklėje, į laiko mašiną primenančią Palangos biblioteką užsukti verta dėl kelių priežasčių. Štai jos: netikėtai žavingas interjeras, besimainančios parodos, slapta kavinė ir čia pat meno žybsnius laidanti Palangos dailininkų kūrybinės grupės „Mostas“ galerija.

Grafai Tiškevičiai šią vilą dar XIX a. įsirengė sau ir turbūt nė nesapnavo, kad po šimto metų joje skambės roko muzika ir rinksis alternatyvos kurorte ieškantys poilsiautojai. Šis spalvingas „Anapilio“ istorijos tarpsnis taip pat jau praeityje – šiandien šveicariškų bruožų turinčioje medinėje viloje veikia puikus muziejus, savo ekspozicija įtraukiantis ir tuos, kurie manė tik atlydėsiantys vaikus.

Kadaise Baltijos jūroje plaukiodavę žvejai ir jūreiviai šį ledynų suformuotą gūbrį naudodavo kaip orientyrą. Galbūt todėl išraiškingos formos kalva, apkaišyta medžiais, ir šiandien vadinama Olando kepure. Savo istorijos versiją įdomiausia kurti atsidavus stipriam vėjui ir jo keliamoms bangoms.

Vos peržengę centro slenkstį pajusite jūros gaivą, o neišsenkantį būdų pažinti šį kraštą aruodą atvers ekspozicija apie vietos gamtą ir kultūrą, bendruomenes, jų tradicijas ir istoriją. Pasižvalgius lankytojų centre beliks pasirinkti kryptį ir nuspręsti, kiek iš beveik 6000 hektarų Pajūrio regioninio parko šiandien dar norėtumėte patirti.

Šventoji verta daugiau, nei tik vadintis jaunesniąja ir ne tokia išvaizdžia Palangos seseria. Dviračiu išvingiavę iš šilo pasinersite į įdomios architektūros, netikėtų mūsų istorijai dedikuotų objektų ir gaivių gamtos stotelių kupiną kurortą. Rekomenduojame į kuprinę įsimesti ir jau minėtą architektūros gidą.

Keliaujant į Nemirsetą telefoną prasmingiausia palikti viešbučio kambaryje. Bet mes tikrai suprantame, kad savo asmeniniame nuotraukų albume norėsis išsaugoti unikalias parabolinių kopų formas, Litorinos jūros šlaitą ir kitur neaptinkamą ar itin retą augaliją. Bet neprasmekite ekrane. Pakelkite akis ir leiskite joms apraibti.

Bangų skalaujami gynybiniai statiniai Giruliuose, atverti taikiai visuomenei, bet kuriuo metų laiku primena apie laisvės trapumą ir istorijos vingių aštrumą. 1939 m. statyta „Memel Nord“ pakrantės artilerijos baterija šiandien yra vienintelis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio pakrantės gynybos objektas Lietuvoje, kurį aplankyti prasminga ir užtikrintiems pacifistams, ir karo istorijos entuziastams.

Kai kurie žmonės mėgsta atostogaudami visiškai pakeisti dienotvarkę ir ieškoti naujų būdų pažinti save. Kitiems gi norisi tęsti mylimas veiklas ir neprarasti formos. Teniso raketė – abiem žmonių grupėms tinkamas įrankis. „TennisPark“ Palangoje laukia nuo balandžio iki spalio.

Kai pajūris dar tik ruošiasi naujam, visuomet ateinančiam šiltajam sezonui, ledynmetį menančiame Plocio ežere jau poilsiauja migruojantys sparnuočiai. Nulipę nuo dviračio patogiai įsitaisykite paukščių stebėjimo namelyje ir tikrai išgirsite, ką aptarinėja antys, dančiasnapiai, gulbės giesmininkės ar klykuolės.

Mėgstantys Palangoje užsibūti ilgėliau greičiausiai nė neprisimena, kaip gyveno iki 2019-ųjų, kai kurorto pakraštyje buvo atidarytas baseinas. Aštuoniuose takeliuose ir poilsio erdvėse darniai sugyvena sportinės ambicijos, kasdienė mankšta, priedanga nuo darganos ir dėmesys sau.

Nusimetus didmiesčio naštą, ir pilvą lepinti norisi kuo nors paprastesniu. Nepelnytai primirštu, o gal kasdien sau neleidžiamu. „Šiandien galima“, – sako šioje kepyklėlėje gimstančios spurgos ir traškantys kibinai. Drąsiai prašykite ir viso torto, jei kalendoriuje ištinka rimta proga.

​​Jei nieko intriguojančio nevyksta Palangos koncertų salėje, verta patikrinti greta stovinčio, po daugybės nelaimių autentiškai atkurto kurhauzo kalendorių. Per metus čia veikiančiame Palangos kultūros ir jaunimo centre surengiama per 250 renginių. Gal kaip tik šįvakar – tas koncertas?

Palanga, kokią pažįstame šiandien, kokią sapnuojame grįžę namo ir kokią kaskart nekantraujame susitikti, didele dalimi yra kurorto vyriausiuoju architektu ilgai dirbusio Leono Laimučio Mardoso mintys. Palangos skulptūrų parkas, kuriame spiečiasi Broniaus Zalenso, Leono Striogos, Kazimiero Kisieliaus ir kitų kūriniai – vienas tokių pamintijimų. Galima tiesiog gėrėtis. Galima prisiminti šachmatų ėjimus. Ir vis tiek gėrėtis.

Jei į Monist atsivešite tik vieną knygą, tebūnie tai ši. Leidyklos „Lapas“ išleistas architektūros gidas „Palanga ir Šventoji“ yra magiškas būdas pagaliau imti ir sulėtinti tą skubrų miestiečio tempą. Kurorte nėra taško A ir taško B – eklektiškas urbanistinis raizginys kviečia klaidžioti, stebėti ir pastebėti. Jei pasiseks, užsuksite į bent kelių įvairiais laikmečiais sukurtų pastatų vidų, o jei durys užvertos, grožėkitės fasadais.